- smilauti
- smiláuti vksm. Katė̃ mė́gsta smiláuti.
.
smilauti
Look at other dictionaries:
smilauti — smilauti, auja, ãvo intr. Plv, Bgt, Lkč, Grš 1. R240,310, MŽ354, K, J, L, Rtr, NdŽ smaguriauti, smaližiauti: Kai visi valgo, tai nevalgai, o paskui eini smilaut Vdžg. Tik palik mergas namie, tai jos kiaušinienę kepa ir smilauja Nm. Vaike, jau… … Dictionary of the Lithuanian Language
apsmilauti — intr.; R61, MŽ81 apsmaližiauti. smilauti; apsmilauti; įsismilauti; išsmilauti; pasmilauti; prasmilauti … Dictionary of the Lithuanian Language
badgalčioti — badgalčioti, ioja, iojo intr. Gs neturėti ko gerai pavalgyti ar ėsti, šiaip taip gintis nuo bado, pusbadžiu būti: Jau kelintas metas, kap jie, atėjus pavasariui, badgalčioja Vlkv. Prisivalgyk gerai, kad nereiktų badgalčioti Kbr. Varyk karves ant… … Dictionary of the Lithuanian Language
išsmilauti — intr. Š, Rtr išsmaguriauti. smilauti; apsmilauti; įsismilauti; išsmilauti; pasmilauti; prasmilauti … Dictionary of the Lithuanian Language
pasmilauti — tr., intr. NdŽ, Erž, Plv pasmaguriauti: Ji vis pasmilauti nori: čia obuolį nustvers, čia morką išsiraus Vlkv. | refl. NdŽ, Ilg. smilauti; apsmilauti; įsismilauti; išsmilauti; pasmilauti; prasmilauti … Dictionary of the Lithuanian Language
prasmilauti — tr.; R367,369, MŽ493,495, N prasmaguriauti. smilauti; apsmilauti; įsismilauti; išsmilauti; pasmilauti; prasmilauti … Dictionary of the Lithuanian Language
smilavimas — smilãvimas sm. (1) K, KII86, Rtr, KŽ → smilauti 1: Smilãvimas žmogų sugadina Skr … Dictionary of the Lithuanian Language
smiliauti — smiliauti, iauja, iãvo intr. 1. KlvrŽ, Kč žr. smilauti 1: Jis labai smiliauja, sūrio nu jo niekur nepaslėpsi Gr. Nesipratink nu mažo smiliauti Ll. Nenorėk smiliauti: aš pati tau duosiu, tik prašyk Zp. Tos mūs katės visur tik smiliauja, tingi… … Dictionary of the Lithuanian Language
smilinėti — smilinėti, ėja, ėjo intr. K, Rtr, NdŽ, Plv, Skr; R265, MŽ354, L vaikštinėti, landžioti, ieškant skanumynų, smilauti, smaguriauti … Dictionary of the Lithuanian Language
smilnas — smil•nas, à adj. 1. žr. smilus 1: Smilnà duktė, kuri nor smilauti J. 2. skanus, magus: Obalys yra smil•nas daiktas, t. y. smailus J … Dictionary of the Lithuanian Language
